Parodos gidas – Labas vakaras, mieli Žiūrovai! O kad žinotumėt, kiek laiko laukėm, kol pagaliau galėsim Jums ištarti šiuos žodžius. Jums, tiems, kurie laukė, grįžo, tiems, kurie mūsų pažintį pradeda nuo čia. Romuva22 sveikina Jus kviesdama, nepaprastoje kelionėje patirti kino meną. Kino apie gyvenimą ir gyvenimo aplink kiną. Ar Jūs pasiruošę nuotykiui, kurio dalyviai pasitaiko tampa net neabejingais? Išsipuošusią Romuvą, atveriančią duris lankytojams, sveikiname paroda skirta priminti dvasią kuria apskritai gimė Romuvos kino teatro projektas ir asmenis, kurių beatodairiškas žvilgsnis į ateitį leidžia mums ir šiandien, čia, susitikti kino stebuklo ir viso to kas lydi šį kartu. Švęskime. Kurkime grožį. Gerbkime formas. Paroda – Romuva22 tai meninių instaliacijų ir interaktyvių meninių objektų poema, skirta Jums, mieli žiūrovai, tam, kad būtų malonu čia leisti laiką, susipažint, pasikalbėt. Šiame kino teatre – kviečiame pasijusti kaip namuose. Būkit drąsūs šeimininkai, viską leidžiam: prisėskit surinkti laiško, pasiūlymo kokia spalva, ateityje sienas būtų neblogai dažyti. Galbūt po filmo turit ką dar pasakyti? Palikit stalčiuj, nebijokit ką kiti galvoja paskaityti. Leidžiame ir į užkulsius įlysti, jei norit – net ant veidrodžių paišyti. Fotografuokitės ir medijoje nepamirškit #Romuva22 rašyti. Parodos autoriai #ROMUVA22 2 Žmonės kavingais veidais Šio amžiaus pradžioje ,,Romuva“ buvo privatizuota, bet veikė kaip kino teatras, kol galiausiai 2007 m. bankrutavo ir buvo uždaryta. Cokolinį aukštą tuometis patalpų savininkas Gediminas Juodeikis nuomojo verslininkams – 2002–2012 m. čia veikė UAB ,,Rosh“. Įmonė vadovaujama Ramūno Šalūgos investavo į patalpų remontą, tačiau 2009 m. Kauno spaudoje pasirodę miestiečių susirūpinę straipsniai apie neva dingusius ,,teatro šviestuvus“ paragino kauniečius atkreipti dėmesį į 2008 m. kultūros vertybe paskelbtą ,,Romuvos“ pastatą. Dingusių šviestuvų istorija greitai buvo išaiškinta – R. Šalūga tvirtino šviestuvus penkis metus skolinęsis iš remontuoto restorano ,,Metropolis”, tad jie niekada nebuvę kino teatro dalimi. Po šio nesusipratimo mieste pradėjo sklisti ir kitos visuomenę įaudrinusios kalbos – vietoj ,,Romuvos“ Laisvės alėjoje norima įrengti kazino. Už kultūrinės vietos – kino teatro išsaugojimą viešomis akcijomis pradėjo kovoti veiklūs kauniečiai, pasivadinę ,,Žmonės kavingais veidais”, užgimę kartu su ,,Einam Kaunas” renginiais ir prisijungę prie greta kino teatro įrengtu ,,Romuvos pasažu” (atvira kūrybine erdve). #ROMUVA22 3 Nuo 2010 m. kovo mėn. menines akcijas už kino teatro atgaivinimą inicijavo architektas Audrius Karalius, kuris viename interviu teigė: ,,<...> Tiek „Kanklės“, tiek „Daina“, „Laisvė“ ir kiti kino teatrai buvo paprasčiausiai privatizuoti ir kartu jiems buvo paskelbtas kultūrinės mirties nuosprendis. Tai akivaizdus nacionalinės kultūros politikos nebuvimo faktas. Trumparegiškas, sistemiškai neparengtas privatizavimas pramušė didelę skylę Lietuvos kultūrinėje erdvėje. Šios avarijos padarinių likvidavimas valstybei, deja, kainuos brangiai ir truks ilgai. <...> Ėmiausi „Romuvos“ kino teatro, nes čia situacija man atrodė nepalyginamai geresnė, – net 80% akcijų priklausė Kauno savivaldybei – taigi, jutau, jog šį kultūros grynuolį dar įmanoma ištraukti iš merkantiliško krokodilo nasrų”¹. ,,Romuvos” papėdėje diskusijoms rinkosi miesto dailininkai ir architektai gerdami kavą iš popierinių puodelių, vyko menininko ir gatvės muzikanto Gražvydo improvizacijos, įvyko ir Česlovo Lukensko bei Roberto Antinio performansas ,,Supurtymas”². Mažos akcijos galiausiai peraugo į rimtus meninius projektus, kaip antai ,,Devintoji kava” – trijų dalių gyvo vaizdo gatvės opera, kurios metu grojo Kauno džiazo kvintetas vadovaujamas Arvydo Joffės bei pasirodė Auksės Petrulienės „Psilikono teatras“³. Renginius lydėjo iškalbingos frazės, tokios kaip ,,Pinigo diktatūra išvaro kiną į gatvę” bei ,,Išvarytas kinas suvienija praeivius”, o ,,Suvienyti praeiviai tampa miestu”. ¹ Valdas Kilpys, ,,Ar išgelbės ,Ro muv ą‘ kavingi veidai?“, in: bernardinai.lt, 2010–06–18, Akcijų video dokumentacija ² Roberto Antinio performansas ,,Supurtymas” Akcijos video dokumentacija ³ Auksės Petrulienės „Psilikono teatras“ Akcijos video dokumentacija Kadrai iš Česlovo Lukensko bei Roberto Antinio performansas ,,Supurtymas“, užfiksuotas Valdo Kilpio Kadrai iš trijų dalių gyvo vaizdo gatvės operos ,,Devintoji kava” Įdomu, kokia galėjo būti ,,Romuvos” ateitis, jei ne žmonės kavingais veidais – 2012 m. čia vėl pradėti rodyti kino filmai. 2013 m. Kauno savivaldybės įmonė ,,Kauno švara” iš kino teatrą vis dar valdančio verslininko Ramūno Šalūgos jį galutinai išsipirko ir suteikė viešosios įstaigos statusą. Nuo 2015 m., kai Kauno miestas gavo Europos paveldo ženklą už Tarpukario moderniąją architektūrą, kaip vienas iš pastatų į sąrašą įtrauktas ir kino centras ,,Romuva”. Nuo tų pačių metų balandžio 1 d. „Romuva“ tapo Kauno miesto biudžetine įstaiga bei pakeitė pavadinimą iš Kino teatras „Romuva“ į to paties vardo Kauno kino centrą. Dabar tai vienintelis veikiantis tarpukario kino teatras ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. #ROMUVA22 4 Kaunas, Romuva ir modernizmas 1920 m. Lenkijai užėmus Vilnių, čia įsikūrusiai Mykolo Sleževičiaus vyriausybei teko trauktis į Kauną. Laikinosios sostinės statusą įgijęs miestas ilgainiui tapo nacionalinės kultūros suklestėjimo vieta, šalies kultūrinės gyvasties epicentru – čia sparčiai steigėsi naujos susibūrimo ir pasilinksminimo vietos, parduotuvės, bankai, barai, knygynai, kino teatrai, mieste daugėjo užsienietiškų automobilių. 1931 m. Kaune lankęsis italų žurnalistas D. Salvatoris, stebėjosi: „Neįmanoma aprėpti šių naujų karštligiškų statybų – per keletą metų senasis Kaunas baigia nusimesti čigonišką didelės Rusijos gyvenvietės rūbą tam, kad būtų panašus į vakarietišką [...] miestą“¹. Iš tiesų, toks spartus Kauno virsmas iš carinės Rusijos pasienio įgulos miestelio į modernų europinį miestą architektūros istorikų laikomas fenomenu² ir net stebuklu³. Prieškario Kaune, keliaudamas Laisvės alėja, galėjai užsukti net į 12 kino teatrų. Verslininkų Antano ir Petro Steikūnų pastangomis 1940 m. balandžio 17 d. atidarytas dar vienas – 687 vietų – kino teatras. „Romuva“ – paskutinis pastatytas laisvoje šalyje. „Moderniškausias Lietuvoje“ kino teatras stebino inovacijų gausmu: salei buvo paskirta net 6000 m³ viso pastato ploto (10 m³ erdvės vienam žmogui), ypatingas dėmesys skirtas tinkamai salės akustikai, ventiliacijai, žiūrovų patogumui. Technikos naujumu „Romuva“ nenusileido net Paryžiui – į Kauną buvo atgabenta moderniausia visame Pabaltijyje Zeiss – Kon aparatūra. Atsižvelgta ir į estetinius niuansus – kino teatro kėdės ir kiti baldai gaminti Jono Vainausko ir Vinco Kliokio baldų ir medžio apdirbimo dirbtuvėse, medžiaga kėdėms austa kooperatinėje bendrovėje „Marginiai“. Jei pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį amžininkai Kaunui buvo suteikę „mažojo Paryžiaus“ titulą, tai 4 deš. laikinoji sostinė įgavo vis daugiau amerikietiškos kultūros bruožų. Vienas tokios modernėjančios miesto kultūros elementų – pramogos. Nuo laisvalaikio ir pramogų neatsiejamas buvo art deco (pranc. art décoratif – dekoratyvinis menas) stilius, reiškęsis kaip 3–4 deš. modernizmo srovė, grįsta funkcionalizmo ir dekoratyvistinių elementų deriniu. Šio stiliaus bruožai buvo populiarūs tarpukario kino teatrų architektūroje, todėl projektuodamas pastatą N. Mačiulskis dairėsi į užjūrio kino teatrų pavyzdžius ir art deco stiliaus tendencijas. Svarbu pažymėti, kad N. Mačiulskis art deco estetiką derino su tautiniu stiliumi. Jei atkreipsite dėmesį į išlikusias autentiškas vidaus dekoro detales, pastebėsite, kad pastatas gausiai dekoruotas rombais – durų papuošimuose, ant lubų, grindų, langų. Kaip apibendrinta to meto spaudoje, kino teatro statytojai nestokojo „skoningo originalumo“⁴. Prieškario Lietuvoje architektūra laikyta vienu esminių krašto modernizacijos elementu. Modernumas atsispindi pastato architektūroje – „Romuvos“ eksterjere ir interjere daug lenktų linijų, suapvalintų formų, primenančių to meto JAV kino teatrams būdingą aerodinaminio dizaino estetiką, asocijuotą su greičiu, naujovėmis, veržlumu. Šiuolaikiškumą pabrėžia įėjimą akcentuojantis daugiakampis stiklinis bokštelis, kurį planuota panaudoti šviesinei reklamai – jis turėjo švytėti skirtingomis spalvomis ir kviesti lankytojus užsukti į vidų, tačiau prasidėjus karo suirutei užsakytos technikos krovinys į Kauną neatkeliavo. ¹ Salvatoris, D. Lietuva vakar ir šiandien. Vilnius, Mintis, 1992, p.31 ² Kančienė, J. Lietuvos architektų orientyrai tarpukaryje // Archiforma, 1996, Nr. 1, p. 55 ³ Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940. Sud. Drėmaitė, M. Vilnius, Lapas, 2018, p. 9 ⁴ Naujas įnašas į lietuvių verslininkų gyvenimą // Verslas, 1940 balandžio 20., Nr. 16, p. 2 #ROMUVA22 5 Art deco XX a. I pusės menui būdinga stilizacija perimta iš 1925 m. vykusios tarptautinės šiuolaikinės dekoratyvinės ir pramoninės dailės parodos Paryžiuje – iš jos sutrumpinimo kilo ir stiliaus pavadinimas Art deco. Jai priskirtina ir tai, ką Europa ir Amerika vadino Chanel ar Poiret ir beveik neskiriama riba tarp Art Nouveau ar bydermejerio, nes visus šiuos stilius kūrė ta pati sutvirtėjusi naujausiųjų laikų buržuazija. Pamėgtos aptakios linijos dėl aerodinaminio dizaino įtakos. Art Deco kūrėjai šį stilių suvokė kaip prabangos ir malonumų šaltinį. Iš atsiminimų pastebėtina, kad šiuo laiku Kaunas tapo mažu modernių miestu, net kiek ,,amerikanizuotu”. Čia art deco įkvėptą architektūrą kūrė architektai iš užsienio arba ten besimokę lietuviai, deja jie retai suprasdavo vidinė stiliaus prasmę ir tik kartodavo jo formas. Tai liudija aitri Justino Vienožinskio frazė: ,,Sotus, patenkintas, suamerikonėjęs ir blizgučiais pasipuošęs Kaunas ir negali kito, jautresnio impulso menui duoti”. Kino teatro „Romuva“ interjeras. Rombų motyvai lubose ir ant durų. LTMKM archyvas. #ROMUVA22 6 Žinia apie kino teatro „Romuva“ atidarymą. Lietuvos žinios. - 1940, bal. 18, p. 8 ir Lietuvos aidas. – 1940, bal. 18 d., p.5 #ROMUVA22 7 #ROMUVA22 8 44 1 2 3 4 5 7 8 9 6 3 4 2 5 7 8 9 6 44 1 Šviečiantis Romuvos architekto Nikolajaus Mačiulskio parašas Nikolajus Mačiulskis yra viena iš kertinių asmenybių Romuvos projekte dirbusių kartu su kino teatro įkūrėjais broliais Steikūnais. Šiuo šviečiančiu autografu išreiškiame pagarbą, Romuvos, kaip meno kūrinio autoriui. LED lempučių instaliacija. 2021 Mantas Petreikis. Nuo Ekrano link Romuvos Neoficialiai statant kino teatrą jis vadintas „Ekranu“ – tokį pavadinimą užrašęs ir architek - tas Nikolajus Mačiulskis viename iš pastato projektų. Tačiau galiausiai kino teatras pa - vadintas „Romuva“. Tokį galutinio pavadinimo pasirinkimą tikriausiai skatino ir visuomeninis polinkis į tautiškumą, etniškumą, istorizmą vykusį po nepriklausomybės paskelbimo. Be to 3 deš. išgyventas ir savotiškas nacionalinio romantizmo periodas, mėginta įrodyti tautos ilgaamžiškumą, istorinį tęstinumą, norėta Lietuvą įteisinti modernioje Europoje. Pasikar - tojanti šešėlių teatro video darbo projekcija ant Romuvos bokštelio vidinio stiklo. Trukmė 60 s. 2020 m. Šešėliu teatras “Budrugana Lietuva” Stalas, kino teatro įkūrėjams, Antanui ir Petrui Steikūnams Susipažinkit su vizionieriais, verslininkais, broliais Steikūnais, kurie įgyvendino savo svajonę įkurti modernų kino teatrą. Sudėtingi dalykai kartais prasideda nuo paprastų. Kartais įspūdingi projektai prasideda nuo popieriaus lapo, kuriame chaotiškos mintys susideda į planą. Romuva yra vizijos apie ateitį simbolis, todėl Jums paruošėme darbo stalą, kuriuo norime priminti viskas prasideda nuo paprasčiausio atsisėdimo ir pamąstymo. Linkime laisvai jaustis prie stalo, spausdinti rašyti, piešti skaityti, išsiųsti savo svajonę, tapti Romuvos pasakojimo dalimi. Stalas architektui Nikolajui Aleksandrui Mačiulskiu Pristatome žmogų, kurio vizijos apie brolių Steikūnų svajonę, tapo tikrove. Kas slepiasi už šio nuostabaus pastato projekto? Tai architektas Nikolajus Mačiulskis. Susipažinkite su architekto biografija, pastato istorija, ranka nupieštais brėžiniais. Galite persipiešti brėžinius, galbūt, ką nors pakeisti ar pafanta - zuoti kas praverstų ateities kino teatrui. Lentyna. Albumai, gaublys Artefaktai primenantys, apie, tai kokia Romuva ypatinga. Nuo istorijos apie, tai, kad Kino filmai iš Paryžiaus filmus pasiekdavo per tris dienas.Vos tik kino filmai pasirodydavo ten, iškart traukiniais keliaudavo į Kauną. Neįtikėtinas greitis, žinant, kad net dabar ne visus filmus turime galimybę, taip greitai išvysti. Romuva išliko dėl žmonių. Skirkime dėmesio Žmonės Kavingais veidais, kurie 2010 m. subūrė galybę žmonių, neleido žiauriam biurokratiniam pasauliui sunaikinti Romuvos. Žmonės stovėjo, rinkosi, gėrė kavą, atliko performansus. O svarbiausia, parodė, kad Romuva yra beprotiškai svarbi Kaunui ir visai Lietuvai. Galime išvysti nuotraukų albumą, kaip monumentą žmonėms, dėl kurių išliko Romuva. Skaidrių projektorius Romuva pilna minčių ir atsiminimų. Prisėskite ir juos peržvelkite drauge su kompanija ar vieni. Todėl kviečiame nelikti stebėtojais, bet įsipatoginti ir įsijausti – kaip namie. Naudokitės projektoriumi. Kino seansas – lyg mažytės trumpos kelionės. Skaidrių projek - torius skaidres perjungia spaudžiant raudoną mygtuką. (Dešinėje pusėje). Skaidres galite kurti ir patys: piešti ar ką tik norit užrašyti. Brolių Steikūnų stalo pirmam stalčiuje iš dešinės rasite tam reikalingas priemones. Ten rasite rašiklius ir skaidres. Vėliau jas galite atsinešti ir įdėti į aparatą. Instaliacija. Kontingencija Romuva, tai vieta kurioje susirenkama. Pati Romuva išliko, nes tapo svarbi žmonėms, kūrė aplink save bendruomenę. Kiekvienas kino seansas, pasimatymas, festivalis, rengi - nys, kiekvienas žiūrovas, darbuotojas sukūrė Romuvą, tokią kokia ji yra dabar. Vienintelę ir nepakartojamą, kurios nesugebėjo sugriauti, nei okupacinės sistemos, nei biurokratinės pinklės. Romuva išliko žmonių širdyse. Ir kiekvienas, bent kartą su ja susidūręs, dalelę jos nešiojasi savyje. Taip Romuva ir susideda iš mažyčių detalių,atsiminimų kurie besisukdami chaose tampa tobula sistema susidedanti į pastatą ir amžiną idėją apie meną ir grožį. Grimerinė Kino filmai, tai galimybė patirti kitų žmonių gyvenimą, idėjas ir istorijas. Dalykus kurie gali nutikti, situacijas, kurios yra neįmano - mos. Filmai mums leidžia atrasti ir susipažinti su skirtingiausiomis savo gali - momis versijomis. O kuo šiandien būsi Tu? Užsidėsi kaukę ir gelbėsi pasaulį? Prisieksi amžina meile ir mylėsi,taip,kaip nežinojai, kad gali? O gal leisi, sau tapti poetu, kad ir vairuojant autobusą? Užkulisiai, tai durys į vidinį pasaulį, kuriame susitinki patį save. Erdvė kurioje pasirenki kuo šiandien būsi, kokį likimą sau nusipieši. Arba vieta, kurioje paliksi senąjį save ir tapsi geresne savo versija. Interviu Romuva yra kolektyvinis mitas sukurtas per kartas. Kiekvienas ją mylime savaip. Kiekvienas randame joje, kažką sau brangaus. Romuva mus moko apie grožį, kultūrą, bendruomenę. Ji suburia ir kviečia kurti. Todėl susipažinkime su Romuva iš skirtingų žmonių, ją pažįstančių iš visiškai skirtingų kampų, bet neabejotinai be galo ją branginančių. Interviu pašnekovai: dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, istorikas ir muziejininkas Žilvinas Rinkšelis, architektas Audrys Karalius, žurnalistas Rytis Zemkauskas Detalės – veidrodžiai Visą, tai kas yra Romuva reikia patirti. Todėl kviečiame žiūrėti į pačią Romuvą. Jos detales, iš kurių ji visa ir susideda. Mes tik sudedame taškus, pauzes kuriose kviečiame sustoti ir atkreipti dėmesį. Pamatyti, tai kas tarpukario Kaune tapo modernumo simboliais ir architekto bruožais. Niekas nėra paslėpta. #ROMUVA22 9 Pasimatymų vieta Sveikinimai Kino teatras “Romuva” žinomas, kaip seniausias kino teatras išlaikęs savo funkciją. Bet dažnas kaunietis ir ne tik, žino ir kitą šios vietos ypatumą. Tai žymiausia pasimatymų vieta Kaune. Lyg išpranašavo pirmasis filmas rodytas filmas (Didžioji meilės simfonija), kad Romuva ir meilė nebus atskirti. Prašmatniausiame to meto Kauno kino teatre būdavo prestižo reikalas pakviesti simpatiją į filmą. Bet visais, laikais , tai išliko, kaip stilinga, jauki vieta susitikimams, pirmiesiams pasimatymams.Čia žmonės stovėdavo eilėse ir pirkdavo ilgiausios trukmės filmų bilietus,kad kuo ilgiau galėtų pabūti su savo simpatija. Gal išdrįsti paiimti už rankos. O kiek pirmųjų bučinių ir įsižiūrėjimų čia įvyko? Tik “Romuvos” sienos galėtų atsakyti. Taip, kino filmuose meilės istorijos, jau pasibaigus filmui tapdavo realybe. Todėl, jei kas kviečia jus į Romuvą, dviese pasižiūrėti filmo, neabejokite, didelė tikimybė, kad keliausite į pasimatymą. Sveikiname mielus skaitytojus ir ištikimus Romuvos bičiulius meilės proga. Faustą ir jo mylimąją artėjančių rubininių (40 m.) vestuvių metinių proga, kurie ir susipažino ir dirbo kartu Romuvoje. Ievą ir Kiprą 4 mėnesių vedybinio gyvenimo proga. Taip pat sveikiname susižadėjus kaunietę Nidą ir Tomą, kviečiame atšvęsti sužadėtuves apsilankius kine. Tegu ir jūsų būsimos šeimos nariai savo pirmuosius filmus išvysta Kaune. Taip pat sveikiname ir visus kitus neužsiminusius apie savo meilės istorijas! Jų vis dar laukiame, galite jas užregistruoti spausdinimo mašinėle ir palikti stalčiuje. #ROMUVA22 10 VERTIKALIAI: 2. Architekto, vieno iš „Žmonės kavingais veidais“ organizatorių, pavardė. 8. Motyvas atskartojantis architektūroje ir interjere? 9. Art deco stilius išvystytas JAV, primenantis lėktuvus. Koks tokios architektūros apibūdinimas? 10. Kaip dar žinoma Romuva tarp kauniečių? Kokia žymiausia ... vieta. 12. Architekto, suprojektavusio Romuvą, vardas? HORIZONTALIAI 1. Per kiek dienų kino filmai pasiekdavo Romuvą? 3. Pirmo rodyto filmo Romuvoje trečias žodis? 4. Koks kitas Romuvos pavadinimas buvo numatomas ir net parašytas brėžiniuose? 5. Koks Stasio Steikuno brolio vardas? 6. Į kur išvyko broliai P. ir S. steikūnai okupacijos metais? 7. Šaulių rinktinės valdybos narys. 11. Ką dar suprojektavo N. Mačiulskis Kaune? #ROMUVA22 11